Viskas nutiko netikëtai ir neplanuotai. Esu 40 minuciu (vaziuojant autobusu) atstumu nuo namu. Panasiai apie 15 kilometru.

Jau po vidurnakcio. Matau nutolstanti paskutini autobusa.

Pavelavau.

Turiu 2 galimybes. Pirma - issikviesti taksi, antra - eiti pestute. Deja telefonas mires. Liko tik antra galimybe.

Emocine bukle - nestabili.

Einu.

Po 15 minuciu keliones, nebejauciu vienos kojos pirsto. Dabar ne vasara, ne pasvaris ir, deja, nebe ruduo. Sniego iki keliu. Didziulis vejas pucia snaiges tiesiai akis. Rodos del salcio akys nebegamina asaru.

As einu, einu, einu.

Dienà sios gatves gyvos ir siltos, del gausybes zmoniu. Dabar esu viena. Matau tik zypsincias lempuses ant kalediniu egluciu, pro parduotuviu vitrinu langus. Kartais pravaziuoja keletas masinu.

As pradedu garsiai juoktis. Juoktis is saves. Vienisos mergaites, dideliam, saltam mieste. Viduje maldaujancios sulaukti, bet kokios pagalbos. Deja, as ir lieku viena su savo mintimis.

Po valandos priejau sesers namus. Deja uz lango tamsa. Tyliai nuo zemes paimu sauja sniego. Suvinioju didziule sniego gniuzte ir sviedziu ja i sesers langa. Po to dar viena ir dar viena, ir dar viena ir dar viena... Jokio atsako.

Nuleidusi galva iseinu.

Iki namu nebepareiciau. Dar kokiu 7 kilometru atstumas. O as pradejau slubuoti, viena koja sugniauze saltis.

Patraukiau iki Edgaro namu. Jis turi skambuti prie duru. Ilgai laukti atsako nereikejo. Pagaliau mane kasnors isileido. Ten radau ir sese. Ilgai ten neuztrukau. Nebenorejau klausytis ironisku pasityciojimu. Pasiemiau jos namu raktus ir vel lauke.

Tik atsidurusi siltoje lovoje, sesers namuose, sugebejau atsipalaiduoti. Issilaisvinau is itampos, susikaupusios per kelione, is salcio stingdziusio mano kuna ir is klaidzios realybes.

Per akimirka paskendau sapnuose.

Be manęs gyventi negalėjo ir mano gėlėtasis supermobilis. Ši vasara jam buvo pati įsimintiniausia ir deja paskutinė. Nusibaigė vargšiukas tik iš namų išvažiavęs su kitu vairuotoju. O aš dar taip svajojau prisėsti prie pačio mylimiausio vairo.

Autobusų stotelė.
Jau po vidurnakčio, bet aplink pilna gyvybės. Visi keliauja namo iš vakarėlio.
Juk šiandien ketvirtadienis.
Į stotelės stiklą atsirėmusi mergina. Trumpa suknelė ir nuovargį dengiantis vakarinis makiažas (bent ji tuo tiki). Linksmai žiūri į artėjantį nr. 15 autobusą.
Lipant į autobusą jos akys susitinka su nepažįstamo vaikinuko žvilgsniu. Paprastas, simpatiškas, vidutinio ūgio berniokas. Užtikrintai su draugais traukia iš to paties klubo ir važiuos iki 15 autobuso paskutinės stotelės. Studentas.
Autobusas pajuda.
Jis atsisėda prieš ją, bendrauja su saviškiais per atstumą.
Ji apsimeta jog nekreipia į jį dėmesio. Stebi besikeičiančius namus pro langą.
Jos telefone pasigirsta žinutės priėmimo tonas.
Jis atsisuka į ją. Žvilgsniais susitinka. Abu neskuba nusukti akių.
Pasigirsta merginos stotelės pavadinimas. Ji eina į autobuso priekį ir žino, jog jo akys ją seka.
Išlipusi į lauką, pasisuka į autobuso langą ties jo vieta.
Jie vienas kitam nusišypso ir autobusas pradeda judėti toliau.
Jau namuose atsigulusi į lovą ji nepamiršta to žvilgsnio. Šypsena vėl atsiranda jos veide.

Galbūt ji jo daugiau nebe sutiks, bet tikrai nepamirš. Mistiška žvilgsnių galia. Ir tai buvo tik akimirka.

Vaisiai, ledai, kalijanas, skardinė alaus ir draugas kompiuteris.

Vieniša kaip girtas, svirduliuojantis medis pasaulio pakrašty.
Man būdavo tabu, bendrauti internetu. Dabar tai vienintele priemonė palaikyti ryšį su draugais. Man taip trūksta tos žmogiškos, draugiškos šilumos.
Pirmą syk gyvenime gėriau alų viena.
Atsiguliau į lovą ir kaip mažas vaikas kūkčioju po antklode patyliukais.

Pasiilgau. Kodėl jūs taip toli? Noriu pabūti savimi ir su savais.

Praėjo daug laiko kai išvykau iš Lietuvos. O jaučiuosi pasistūmėjus į priekį tiek nedaug.. CPR dar neturiu, į mokyklą dar neinu. Tik į jaučiu kaip galvoje vyksta degradacija. Svarbu būti pavalgius ir išsimiegojus.
Noriu tobulėt, noriu mokytis!!!! O ką aš veikiu? Einu į URBAN COLORZ vakarėlį, į vieną iš geriausių Aarhuso klubų, su savo šefu..
Man rodos pradėsiu "kylimo" rėžimą. Pradėsiu rimtai mokytis anglų kalbos. Reikia užsiimti sportu, nes jau jaučiu jog per mėnesį priaugau kokius 5 kg, kas būtų po dar poros? :D Tikrai būčiau panaši į žiurkėną kaupiantį maistą žanduose.
BBrRRRrRrrRrrr....
Tik dabar berašydama supratau, jog kokią savaitę parinuosi, graužiu save dėl to ką darau, bet nieko nekeičiu. Puikiai nuspėju šiandienos scenarijų :
Prigersim kokiam senamiesčio bare. Nuvarysim į Train'ą, iššoksiu paskutines savo energijos atsargas, ir vidury nakties belsiuosi pėstute per Aarhusą pas Justę į namus miegoti. Ryte pabudus suprasiu kaip man skauda kojas, kad jos visos nutrintos nuo nepatogių batų.

ps. kokia bjauri zirzeklė pasidariau..

Ai.. einu ruoštis tūsui. Vistiek šiam įraše nulis rišlumo.. kaip ir mano dabartiniam gyvenime. Kraustausi iš proto.

Pirmoji naktis savo lovoje

Tokia minkšta.
Tokia žalia.
Tokia patogi.
Tokia išsvajota.
Tokia nuostabi mano naujoji lova.

Benamių keliai nežinomi

Jau po vidurnakčio. Lyja šiltas daniškas lietus. Vėjas jau nurimo. Dar pro likusius sausus akinių stiklo plyšelius matau benamį. Jis niekur neskuba, nes neturi kur. Įdėmiai peržvelgia kiekvienos šiukšliadėžės turinį. Išgirdęs, kaip krapštausi bedugnėje savo rankinėje, jis nusuka artimiausioje gatvių sankirtoje.
Akimirką pasijutau jo vietoje. Jau kelinta para, kai tik svajoju apie ramų miegą ant savo čiužinuko. Jau nebesirūpinu savo išvaizda. Plaukai lyg gyvačių lizdas ant galvos susipynęs. Rankos sausos įvairiausių chemikalų išgraužtos. Jaučiu kaip vanduo skverbiasi pro išsižiojusio bato priekį. Išsitraukiu vyšnių skonio gumos, kurią pasisavinau valydama dantistų virtuvę. Jaučiuosi bejėgė. Jaučiu, kaip pradėjo linkti keliai, vos pamačius autobuso stotelę. Dar turiu visas dvidešimt minučių laukimo. O paskutiniame autobuse nr. 15 vėl kaip ir kiekvieną syk būrelis ispanų traukia daineles. Aš dideliame mieste, bet jaučiuosi viena. Tarsi visą laiką klaidžiočiau ir nerasčiau savo vietos ir namų...

Pabudau sulaužytais kaulais, bet man padėjo pusvalandis karštoje vonioje. Kai viską susitvarkysiu, čia bus taip gera. Neužspaus galvos mažos erdvės, jei nepradėsiu tinginiaut ir neužsibūsiu tame rožiniame drambliukų pasaulyje.
Noriu pasijusti komfortabiliai, todėl pusdienį praleidau mąstydama ir besirinkdama pirkinius. IKEA pasaulis. Jame išnyksta visos žmonių lėšos. Apsikrovusios didžiausiais maišai ir daiktas grįžome į getą. Papietavome ir pailsėjome chill out zonoje. Ir vėl į darbus kibome.
Kiekvienas mano grįžimas į namus su gausybe pirkinių. Jaučiuosi kaip krovinių nešikė. O kambarys jau įgauna gyvybės.

Mergaite su sluota ir pirmoji naktis gete

Pagaliau paskutinis rytas pas Iloną kambaryje ant čiužinio. Žinoma aš juo dar gerokai pasimėgavau. Pramiegojau beveik iki pirmos valandos dienos. Pasidariau skanius pusryčius ir pabaigiau žiūrėti filmą "Atonement". Sulaukiau Justės susirinkau šmutkes, šluotą ir keliavau į naujuosius savo apartamentus. Juokingiausia tai jog šluotą turėjau tampytis su savim visą dieną. Kai "įsikėliau" į kambarį t.y. susinešiau lagaminus į jį, pasirodo turėjau nebemarias laiko ir išlėkiau su šluota į jį. Labai džiaugiausi turėjau tik dantistų biurą viena su puse valandos ir baigiau. Ir išbėgos su Juste į fortepijono koncertą.

Nuostabu. Įdealu. Kiekviena nata užgauta idealiai. Garsas tobulas ir Juste beveik snaudžianti šalia.. :D Be to ir Edgaras turėjo ateiti į šį koncertą, bet pasirodo jis ne ten pakliuvo ir klausėsi vokiškų dainų :D Ir Po visų koncertų laukė skani vakarienė pas Edgarą ir kelionė į getą.

Tuščias kambarys, žalia nedidukė sofa ir miegas sulenktomis kojomis..

Salad Finger.

Ryte nusideginau pirštą su plaukų tiesintuvu. Visa diena prabėgo beieškant šaltų paviršių piršteliui atvėsint.
Pirmadienis buvo nepakartojama diena. Per vieną dieną sugebėjau pasiekti emocijų aukštumas ir nukristi į pragarus. Pagaliau susiruošėm pasirašyti kontrakto, bet aš nesu studentė, taigi vis dar oficialiai negaliu įsikelti į kambarį. Bet visuomet yra ir neoficialus variantas. Jau planavom tą pačią dieną mano persikraustimą ir sulaukiau netikėto skambučio su vienu iš geriausių pasiūlymų.
AŠ GAVAU DARBĄ!!!!!!!!!!!!
Dar tiksliai nežinau kiek valandų, bet aš esu laimės kūdikis. Per savaitę susiradau kur gyventi. Dar pora dienų ir jau turiu darbą. Ir atrodo, kad tai labai paprasta...
17 valandą vakaro nuėjau prie pirmojo taško. Praėjo 10 minučių bosės dar nėra aš laukiu lauke. Po 15 minučių skambinu. Ji atsiprašė ir pasakė aš tuoj atvažiuosiu. Lauke prabuvau beveik valandą. Labai sušalau. Nežinojau ko tikėtis. Gal mane dar išbandys, jei blogai dirbsiu nepriims. Pasirodo klydau. Ji tik pasakė ką daryti ir paliko.
Vienas pliusas pirmadieniais ir ketvirtadieniais dirbsiu su Pauliumi. Netgi ir pabendraut dirbdama galėsiu.
Minusas tas, jog pirmoji diena buvo siaubinga. Kol su Pauliumi dirbom visai nieko, bet kai likau viena, sugniužau. Pirmoji gyvenime darbo diena. Man skauda pirštą. Visi chemikalai jį graužia. Nespėjau su laiku. Išėjau penktą ir grįžau po vidurnakčio. Smigau staigiai ir neskausmingai, bet viduje laiminga.

Praplaukusi diena

Šis sekmadienis, ta diena, kuri bus per akimirką pamiršta.
Ilgai miegojom.
Pavalgėm.
Vaistų Ievai nuvežėm.
Į Justės darbą numynėm.
Padirbom.
Namo parmynėm.
Ir miegot...

Atsipalaidavimas

Po gero vakaro saldus ir rytas. Pramintos Aarhuso gatvės. Pietums sushi rinkinukas. Desertui negro bučiniai. Šeštadienio vakaras lietuvaitės gimtadienyje su tema Lietuva. Dar jaučiu karamelės skonį burnoje. Pati skaniausia Kuba su sprite. Ir neblaivas kelias į namus.

Tik viena savaitė

Pakako tik savaitės gauti gyvenamąją vietą. Viskas nutiko taip netikėtai 24 kvadratiniai metrai ploto. 6 kvadratinių metrų ploto balkonas. Depozitas tik 4000 kronų. Ir trys jauni bučiokai iš Latvijos.
Dabar viskas atrodo rožėmis klota. Jau nuo pirmadienio galiu įsikelti į kambarį.
WWwwWwWOoooOoooHHhHhhhOOOOooO!!! Pagaliau mano vieta, mano kampelis, mano kambarys.
Paminėjom:
- Geras Lietuviškas vynas
- Labai soti vakarienė
- Ir nuostabus laikas praleistas naktiniame Aarhuse

Ir Po geros dienos įdomi "Lie to me" serija..

Dar viena diena laukimo

Gražus ketvirtadienio rytas.
Eilinė nuobodi paskaita.
Pati mažiausia Cocacola skardinė pasaulyje.
Universiteto mugė.
Greito ėjimo išbandymas, šalia sesers su dviračiu.
Kito kambario peržiūra.
Išbandymas Malciūtėms. Ar mes galim būti naglos?
Laukimas.
Darbas.
Laukimas.
Atsakymas apibendrinus: Nieko gero nesitikėk...
Labanakt.

Šešta diena.

Ryte vos nepramiegojusi, slapta bandžiau išeiti iš Justės namų, nes kaimynė rodos neina į paskaitas. Su didžiausiu lagaminu važiavau pas Iloną.
Tokia keista diena. Ryte jaučiausi labai prastai, Bet Justė pasakė puikų dalyką. Gyvenimas yra toks, jog visada gauni atsaką. Dėl kažkokių priežasčių negavau to kambario. Taip ir lemta būti, vadinasi gausiu dar geresnį pasiūlymą nei turėjau. Aš tikiu, kad taip ir bus.
Visą dieną buvau labai rami ir tik vakare supratau, kai man uždarė duris prieš nosį, aš pradėjau dairytis pro langus. Man atsirado daugybė išeičių ir galimybių.
Nukritau ir vėl kapstausi toliau.

Penkta diena.

Pakilau, nukritau, sutrupėjau.
Visa diena buvo pakylėta. Pasėdėjau paskaitoje, susitikau su Ilona. Paplanavome viską. Ir pagaliau nukeliavau į ilgai lauktą susitikimą dėl kambario nuomos.
To buto chebritė superinė. Vaikinas muzikantas, pana priplaukus menininkė ir jaunas labai judrus šuniukas. Namas prie vieno iš nuostabių parkų. Butas idealus, viskas pastatyta labai erdviai, kartu ir jaukiai. Per susitikimą, jie labai daug papasakojo apie butą, kaimynus, vietą. Paskutiniai žodžiai buvo: Pas mus ateina kitas kandidatas nuomai, tai pranešim, kurį išsirinkome.
Aš pradėjau jausti žemę po kojomis. Galvojau atsistosiu pagaliau į vietą, galėsiu kabintis į gyvenimą toliau...
Ir mane sužlugdė. Kambario negavau. Ryte kelsiuosi gyventi pas Iloną. Tikiuosi bus geriau. Nebereikės slėptis, bet aš vis dar būsiu nelegalė.
Man jau juokas iš savęs ima.. Pirmą kart esu tokia nesavarankiška. Visiškai esu priklausoma nuo kitų. Net stogo po galva neturėčiau.
Dar turiu vilčių. Jei koks danas nebijos buto nuomoti užsienietei.

Nematoma, Negirdima, Neegzistuojanti.

Man rodos nepradėjus bakalauro baigsiu magistrą.. :D Jau nuo penktadienio nepraleidžiu nei vienos sesės paskaitos. Džiaugiuosi, jog auditorijos nemažos nesunku pranykti minioje.

Visai įdomi buvo ekonomikos psichologija. Dėstytojas amerikietis, labai puikiai įvaldęs oratorinius įgūdžius. Parodė dokumentinį filmą apie maisto pramonę. Graži pakuotė ne viską pasako apie produktą.

Mano geriausi momentai, kai gyvenu pas sesę turiu apsimeti, jog neegzistuoju.. Jos kaimynė neturi sužinoti, kad čia apsistojusi esu. Labai juokinga būna kai negaliu išleisti nė garselio. Pasijunti nematomu žmogumi..

Eilinis sekmadienis. Pabundi ryte nuo beprotiško saulės spindulių karščio. Tiksliau daugeliui toks laikas nebevadinamas rytu. Išlindusi iš lovos, nieko neveiki, nes tingi, o miegoti jau nebegali. Praslampinėji visą dieną ir tik prieš eidama miegoti pagalvoji. Dar viena beprasmiškai praleista ir veltui prarasta diena. Tačiau, kaip kartais gera tiesiog nieko neveikti. Esi priklausoma tik nuo aplinkos. Jokių įsipareigojimų. Neramių minčių. Neatliktų darbų.

Esi tik čia ir dabar.

Antra diena

Pagaliau turėjau progą pamiegoti. Happy :D
Antradienį eisiu susitikti su galbūt būsimaisiais kambariokais. Įdomu, kaip sektųsi gyventi su vietiniais danais.
Dabar mano svarbiausios užduotys susirasti nuolatinę gyvenamą vietą, darbą, įsigyti leidimą gyventi, kad galėčiau eiti mokytis danų kalbos. Laukiu kada galėsiu pasijusti pilnavertė. Turėsiu savo vietą, savo veiklas ir galėsiu pasijusti savimi. Dėl to aš jaučiuosi užspausta ne ten kur turėčiau būti.
Buvau vieno Lietuvio gimtadienyje. Ir prisiminiau kaip praleidau paskutinę naktį Lietuvoje. Šimtaprocentinis atsipalaidavimas. Draugai, muzika, šokiai. Įdomu kada taip pasijausiu būdama Danijoje.

Lietuva džiugina - http://www.millionreasonswhylithuaniaisthebestcountryintheworld.com/lt/all/best/

Rugsėjo 17, diena nr.1

Dar iki pietų spėjau atvažiuoti į Daniją. Kelionė buvo ilga ir varginanti.
- Visai parai turėjau tik 3 javainių batonėlius ir buteliuką vandens.
- Visą kelionę šalau kojas, nes vairuotojas visada langą atsidaręs rūkė.
- Vokietijoje policija domėjosi ar nevežu marichuanos. (Ar aš į narkomanę panaši?)
- Per daugiau nei 20 valandų nenuveikiau nieko prasmingo...

Tik atvykusi į Aarhusą vėl pasijutau žmogumi. Aplankiau Justės universitetą, pabuvau paskaitoje. Nuvažiavom į Bilką. Rezultatai aiškūs. Dvi sesutės su daugybe maišų pilnų maisto kraustosi į autobuso stotelę.

Dabar stengiuosi kurti naują gyvenimą, naują gyvenimo būdą. Planų, darbų milijonai kiek iš jų bus realizuoti?..

Bumerango efektas.

Dar turiu laiko.

Dar dvi dienos.
Niekada keliaudama nejausdavau ilgesio. Nesuprantu kas vyksta dabar. Kai paskutinį kart apkabinau broliukus, sesutes Pajutau ašaras akyse.
Juk aš neverkiu. Juk aš ta, kurios akys visuomet sausos. Keista, bet jaučiu širdele, kad artėja pokyčiai. Visi kaip pakvaišę kartoja, kad "nebebus taip, kaip buvo kažkada".
Paliksiu gėlėtą golfą rūdyti. Niekas jo nejudins. Man rodos, mano nuvažiuoti 5000 kilometrų jam bus ir paskutiniai.
Aš dar noriu su visais susitikti pabendrauti, pasakyti ko nespėjau, kad nereikėtų to laikyti iki šių metų pabaigos, bet mano lagaminai vis dar pustuščiai. Kambarys perkrautas daiktais su kuriais nebežinau, ką ir daryti.

O visų blogiausia, jog nežinau kas bus Danijoje. Kaip man reikės elgtis. Ko imtis. Iš kur ištraukti drąsos, kurios šiuo metu nerandu, kaip oro po vandeniu.

Mano poros mėnesių pasiekimai:

- Dėl savanoriavimo niekas man neatrašo.
- Du sykius praradau telefoną.
- Po mokyklos kalbėjimo įskaitų supratau jog tuoj geriau viešai kalbėsiu angliškai nei lietuviškai.
- Pradėjau lankyti vairavimo kursus.
- Jau netgi ir teoriją išsilaikiau.
- Po trijų dienų laikysiu vairavimą.
- Ir vis dar pamirštu prieš posūkius parodyti šviesos posūkio signalą.
- Šiandien 10 valandų pravažinėjau su mašina.
- Šiandien iškritau iš medžio.
- Po savaitės išlekiu į Vokietyją (O klipo mes dar net nenufilmavome)
- Radau seną įrašą telefone. 2009 metų vasaros rugpjūčio mėnesio, Danija: Gavau cigaretės biku į kaktą. Iš dangaus nukrito.

GYVENIMAS NELEIDŽIA NUOBODŽIAUTI :D

6:07

6:07 Dar nespėjau nueiti miegoti
- Antra para kaip nemiegu (Ar jums pasitaiko, kad neturite laiko miegui?)
- Paskutinį syk kai miegojau sapnavau Daniją.. :)
- Lauke -26 laipsniai šalčio
- Neisiu į mokyklą - eisiu miegot
- Iki galutinio "Your brand" projekto baigimo liko labai nedaug
- Agora caffee - nuostabus metodas
- Šiandien bus jau bendra šimtadienio pasirodymo repeticija
- Mūsų grupė neturi nieko
- Skauda nugara... ir noriu valgyti

6:16 Labas rytas

EVS

Vokietijos organizacija : http://ec.europa.eu/youth/evs/aod/hei_form_en.cfm?EID=6001023201

Gal kas turi kokios informacijos apie savanoriavimą? Gal turit pažįstamą savanorį? Noriu aš važiuot iš Lietuvos...

O gal viskas ne taip ir blogai?

Jau 2010. Prieš pora dienų sužinojau, jog man yra neimanoma bent šiuo metu išvykti savanoriauti į Australiją. Kai tiksliai tai sužinojau, jausmas buvo lyg su kuoka trenktų man į galvą. Mano visos svajonės, išsikelti tikslai subirėjo, kaip kortų piramidė nuo menkiausio vėjelio.
Db pabendravau su sesute. Pasakodama jai, jog viskas ne taip jau baisu, pati save įsitikinau jog Europoje gali būti netgi geriau ir naudingiau. Susidėsčiau mintis, ką rašysiu į motivacinį laišką, kurį siūsiu visoms man tinkančioms priimančioms organizacijoms, ir supratau, kad tai ne taip paprasta. Organizacijų, kurios man tiktų, visoje Europoje yra labai daug, apie kiekvieną iš jų man reikia atidžiai persiskaityti ir pasidomėti ar aš galiu atitikti jų reikalavimus. Ir tai netaip paprasta, kaip atrodė pradžioje.
Nežinau, tikrai nežinau ar gerai pasielgiu jog atidedu laiškų išsiuntimėjimą, bet db noriu pasikonsultuoji su žmonėmis kurie padėtų sisiorietuoti visoje EVS painiavoje. Paprašyti pagalbos parašyti gerą motyvacinį laišką, kuriuo aš, kaip būsimoji savanorė, būčiau patraukli visoms organizacijoms.
Palinkėkit man sekmės.. :)