ketvirtadienis, rugsėjo 30, 2010

Mergaite su sluota ir pirmoji naktis gete

Pagaliau paskutinis rytas pas Iloną kambaryje ant čiužinio. Žinoma aš juo dar gerokai pasimėgavau. Pramiegojau beveik iki pirmos valandos dienos. Pasidariau skanius pusryčius ir pabaigiau žiūrėti filmą "Atonement". Sulaukiau Justės susirinkau šmutkes, šluotą ir keliavau į naujuosius savo apartamentus. Juokingiausia tai jog šluotą turėjau tampytis su savim visą dieną. Kai "įsikėliau" į kambarį t.y. susinešiau lagaminus į jį, pasirodo turėjau nebemarias laiko ir išlėkiau su šluota į jį. Labai džiaugiausi turėjau tik dantistų biurą viena su puse valandos ir baigiau. Ir išbėgos su Juste į fortepijono koncertą.

Nuostabu. Įdealu. Kiekviena nata užgauta idealiai. Garsas tobulas ir Juste beveik snaudžianti šalia.. :D Be to ir Edgaras turėjo ateiti į šį koncertą, bet pasirodo jis ne ten pakliuvo ir klausėsi vokiškų dainų :D Ir Po visų koncertų laukė skani vakarienė pas Edgarą ir kelionė į getą.

Tuščias kambarys, žalia nedidukė sofa ir miegas sulenktomis kojomis..

trečiadienis, rugsėjo 29, 2010

Salad Finger.

Ryte nusideginau pirštą su plaukų tiesintuvu. Visa diena prabėgo beieškant šaltų paviršių piršteliui atvėsint.
Pirmadienis buvo nepakartojama diena. Per vieną dieną sugebėjau pasiekti emocijų aukštumas ir nukristi į pragarus. Pagaliau susiruošėm pasirašyti kontrakto, bet aš nesu studentė, taigi vis dar oficialiai negaliu įsikelti į kambarį. Bet visuomet yra ir neoficialus variantas. Jau planavom tą pačią dieną mano persikraustimą ir sulaukiau netikėto skambučio su vienu iš geriausių pasiūlymų.
AŠ GAVAU DARBĄ!!!!!!!!!!!!
Dar tiksliai nežinau kiek valandų, bet aš esu laimės kūdikis. Per savaitę susiradau kur gyventi. Dar pora dienų ir jau turiu darbą. Ir atrodo, kad tai labai paprasta...
17 valandą vakaro nuėjau prie pirmojo taško. Praėjo 10 minučių bosės dar nėra aš laukiu lauke. Po 15 minučių skambinu. Ji atsiprašė ir pasakė aš tuoj atvažiuosiu. Lauke prabuvau beveik valandą. Labai sušalau. Nežinojau ko tikėtis. Gal mane dar išbandys, jei blogai dirbsiu nepriims. Pasirodo klydau. Ji tik pasakė ką daryti ir paliko.
Vienas pliusas pirmadieniais ir ketvirtadieniais dirbsiu su Pauliumi. Netgi ir pabendraut dirbdama galėsiu.
Minusas tas, jog pirmoji diena buvo siaubinga. Kol su Pauliumi dirbom visai nieko, bet kai likau viena, sugniužau. Pirmoji gyvenime darbo diena. Man skauda pirštą. Visi chemikalai jį graužia. Nespėjau su laiku. Išėjau penktą ir grįžau po vidurnakčio. Smigau staigiai ir neskausmingai, bet viduje laiminga.

Praplaukusi diena

Šis sekmadienis, ta diena, kuri bus per akimirką pamiršta.
Ilgai miegojom.
Pavalgėm.
Vaistų Ievai nuvežėm.
Į Justės darbą numynėm.
Padirbom.
Namo parmynėm.
Ir miegot...

Atsipalaidavimas

Po gero vakaro saldus ir rytas. Pramintos Aarhuso gatvės. Pietums sushi rinkinukas. Desertui negro bučiniai. Šeštadienio vakaras lietuvaitės gimtadienyje su tema Lietuva. Dar jaučiu karamelės skonį burnoje. Pati skaniausia Kuba su sprite. Ir neblaivas kelias į namus.

šeštadienis, rugsėjo 25, 2010

Tik viena savaitė

Pakako tik savaitės gauti gyvenamąją vietą. Viskas nutiko taip netikėtai 24 kvadratiniai metrai ploto. 6 kvadratinių metrų ploto balkonas. Depozitas tik 4000 kronų. Ir trys jauni bučiokai iš Latvijos.
Dabar viskas atrodo rožėmis klota. Jau nuo pirmadienio galiu įsikelti į kambarį.
WWwwWwWOoooOoooHHhHhhhOOOOooO!!! Pagaliau mano vieta, mano kampelis, mano kambarys.
Paminėjom:
- Geras Lietuviškas vynas
- Labai soti vakarienė
- Ir nuostabus laikas praleistas naktiniame Aarhuse

Ir Po geros dienos įdomi "Lie to me" serija..

Dar viena diena laukimo

Gražus ketvirtadienio rytas.
Eilinė nuobodi paskaita.
Pati mažiausia Cocacola skardinė pasaulyje.
Universiteto mugė.
Greito ėjimo išbandymas, šalia sesers su dviračiu.
Kito kambario peržiūra.
Išbandymas Malciūtėms. Ar mes galim būti naglos?
Laukimas.
Darbas.
Laukimas.
Atsakymas apibendrinus: Nieko gero nesitikėk...
Labanakt.

Šešta diena.

Ryte vos nepramiegojusi, slapta bandžiau išeiti iš Justės namų, nes kaimynė rodos neina į paskaitas. Su didžiausiu lagaminu važiavau pas Iloną.
Tokia keista diena. Ryte jaučiausi labai prastai, Bet Justė pasakė puikų dalyką. Gyvenimas yra toks, jog visada gauni atsaką. Dėl kažkokių priežasčių negavau to kambario. Taip ir lemta būti, vadinasi gausiu dar geresnį pasiūlymą nei turėjau. Aš tikiu, kad taip ir bus.
Visą dieną buvau labai rami ir tik vakare supratau, kai man uždarė duris prieš nosį, aš pradėjau dairytis pro langus. Man atsirado daugybė išeičių ir galimybių.
Nukritau ir vėl kapstausi toliau.

trečiadienis, rugsėjo 22, 2010

Penkta diena.

Pakilau, nukritau, sutrupėjau.
Visa diena buvo pakylėta. Pasėdėjau paskaitoje, susitikau su Ilona. Paplanavome viską. Ir pagaliau nukeliavau į ilgai lauktą susitikimą dėl kambario nuomos.
To buto chebritė superinė. Vaikinas muzikantas, pana priplaukus menininkė ir jaunas labai judrus šuniukas. Namas prie vieno iš nuostabių parkų. Butas idealus, viskas pastatyta labai erdviai, kartu ir jaukiai. Per susitikimą, jie labai daug papasakojo apie butą, kaimynus, vietą. Paskutiniai žodžiai buvo: Pas mus ateina kitas kandidatas nuomai, tai pranešim, kurį išsirinkome.
Aš pradėjau jausti žemę po kojomis. Galvojau atsistosiu pagaliau į vietą, galėsiu kabintis į gyvenimą toliau...
Ir mane sužlugdė. Kambario negavau. Ryte kelsiuosi gyventi pas Iloną. Tikiuosi bus geriau. Nebereikės slėptis, bet aš vis dar būsiu nelegalė.
Man jau juokas iš savęs ima.. Pirmą kart esu tokia nesavarankiška. Visiškai esu priklausoma nuo kitų. Net stogo po galva neturėčiau.
Dar turiu vilčių. Jei koks danas nebijos buto nuomoti užsienietei.

antradienis, rugsėjo 21, 2010

Nematoma, Negirdima, Neegzistuojanti.

Man rodos nepradėjus bakalauro baigsiu magistrą.. :D Jau nuo penktadienio nepraleidžiu nei vienos sesės paskaitos. Džiaugiuosi, jog auditorijos nemažos nesunku pranykti minioje.

Visai įdomi buvo ekonomikos psichologija. Dėstytojas amerikietis, labai puikiai įvaldęs oratorinius įgūdžius. Parodė dokumentinį filmą apie maisto pramonę. Graži pakuotė ne viską pasako apie produktą.

Mano geriausi momentai, kai gyvenu pas sesę turiu apsimeti, jog neegzistuoju.. Jos kaimynė neturi sužinoti, kad čia apsistojusi esu. Labai juokinga būna kai negaliu išleisti nė garselio. Pasijunti nematomu žmogumi..

pirmadienis, rugsėjo 20, 2010

Eilinis sekmadienis. Pabundi ryte nuo beprotiško saulės spindulių karščio. Tiksliau daugeliui toks laikas nebevadinamas rytu. Išlindusi iš lovos, nieko neveiki, nes tingi, o miegoti jau nebegali. Praslampinėji visą dieną ir tik prieš eidama miegoti pagalvoji. Dar viena beprasmiškai praleista ir veltui prarasta diena. Tačiau, kaip kartais gera tiesiog nieko neveikti. Esi priklausoma tik nuo aplinkos. Jokių įsipareigojimų. Neramių minčių. Neatliktų darbų.

Esi tik čia ir dabar.

sekmadienis, rugsėjo 19, 2010

Antra diena

Pagaliau turėjau progą pamiegoti. Happy :D
Antradienį eisiu susitikti su galbūt būsimaisiais kambariokais. Įdomu, kaip sektųsi gyventi su vietiniais danais.
Dabar mano svarbiausios užduotys susirasti nuolatinę gyvenamą vietą, darbą, įsigyti leidimą gyventi, kad galėčiau eiti mokytis danų kalbos. Laukiu kada galėsiu pasijusti pilnavertė. Turėsiu savo vietą, savo veiklas ir galėsiu pasijusti savimi. Dėl to aš jaučiuosi užspausta ne ten kur turėčiau būti.
Buvau vieno Lietuvio gimtadienyje. Ir prisiminiau kaip praleidau paskutinę naktį Lietuvoje. Šimtaprocentinis atsipalaidavimas. Draugai, muzika, šokiai. Įdomu kada taip pasijausiu būdama Danijoje.

Lietuva džiugina - http://www.millionreasonswhylithuaniaisthebestcountryintheworld.com/lt/all/best/

penktadienis, rugsėjo 17, 2010

Rugsėjo 17, diena nr.1

Dar iki pietų spėjau atvažiuoti į Daniją. Kelionė buvo ilga ir varginanti.
- Visai parai turėjau tik 3 javainių batonėlius ir buteliuką vandens.
- Visą kelionę šalau kojas, nes vairuotojas visada langą atsidaręs rūkė.
- Vokietijoje policija domėjosi ar nevežu marichuanos. (Ar aš į narkomanę panaši?)
- Per daugiau nei 20 valandų nenuveikiau nieko prasmingo...

Tik atvykusi į Aarhusą vėl pasijutau žmogumi. Aplankiau Justės universitetą, pabuvau paskaitoje. Nuvažiavom į Bilką. Rezultatai aiškūs. Dvi sesutės su daugybe maišų pilnų maisto kraustosi į autobuso stotelę.

Dabar stengiuosi kurti naują gyvenimą, naują gyvenimo būdą. Planų, darbų milijonai kiek iš jų bus realizuoti?..

Bumerango efektas.

antradienis, rugsėjo 14, 2010

Dar turiu laiko.
Dar dvi dienos.
Niekada keliaudama nejausdavau ilgesio. Nesuprantu kas vyksta dabar. Kai paskutinį kart apkabinau broliukus, sesutes Pajutau ašaras akyse.
Juk aš neverkiu. Juk aš ta, kurios akys visuomet sausos. Keista, bet jaučiu širdele, kad artėja pokyčiai. Visi kaip pakvaišę kartoja, kad "nebebus taip, kaip buvo kažkada".
Paliksiu gėlėtą golfą rūdyti. Niekas jo nejudins. Man rodos, mano nuvažiuoti 5000 kilometrų jam bus ir paskutiniai.
Aš dar noriu su visais susitikti pabendrauti, pasakyti ko nespėjau, kad nereikėtų to laikyti iki šių metų pabaigos, bet mano lagaminai vis dar pustuščiai. Kambarys perkrautas daiktais su kuriais nebežinau, ką ir daryti.

O visų blogiausia, jog nežinau kas bus Danijoje. Kaip man reikės elgtis. Ko imtis. Iš kur ištraukti drąsos, kurios šiuo metu nerandu, kaip oro po vandeniu.