Pakilau, nukritau, sutrupėjau.
Visa diena buvo pakylėta. Pasėdėjau paskaitoje, susitikau su Ilona. Paplanavome viską. Ir pagaliau nukeliavau į ilgai lauktą susitikimą dėl kambario nuomos.
To buto chebritė superinė. Vaikinas muzikantas, pana priplaukus menininkė ir jaunas labai judrus šuniukas. Namas prie vieno iš nuostabių parkų. Butas idealus, viskas pastatyta labai erdviai, kartu ir jaukiai. Per susitikimą, jie labai daug papasakojo apie butą, kaimynus, vietą. Paskutiniai žodžiai buvo: Pas mus ateina kitas kandidatas nuomai, tai pranešim, kurį išsirinkome.
Aš pradėjau jausti žemę po kojomis. Galvojau atsistosiu pagaliau į vietą, galėsiu kabintis į gyvenimą toliau...
Ir mane sužlugdė. Kambario negavau. Ryte kelsiuosi gyventi pas Iloną. Tikiuosi bus geriau. Nebereikės slėptis, bet aš vis dar būsiu nelegalė.
Man jau juokas iš savęs ima.. Pirmą kart esu tokia nesavarankiška. Visiškai esu priklausoma nuo kitų. Net stogo po galva neturėčiau.
Dar turiu vilčių. Jei koks danas nebijos buto nuomoti užsienietei.
