Perky! Punchy! Peppy!

Ar kada nors bandei pagauti ateitį už uodegos? Gerai papurtyti? Išpešti plunksnas su informacija apie jos numatytą tavo išbandymų kelią? Deja labai neseniai nusikirpau nagus. Rodos jau pagavau jos uodegos galiuką ir išslysta ji man iš delnų. Tai - kaip amžina estafetė, kurios finišo gyvas būdamas nepasieksi.
Paskutiniu metu labai dažnai dairiausi atgal. Bandžiau analizuoti save, kad artimiausiu metu teisingai pasirinkčiau laiptukus, nenoriu kristi vėl į gluminančią ir sudėtingą pradžią. Plaunu sau smegeninę visais įmanomais būdais. Guodžiuosi, jog ir didžiųjų genijų gyvenimas nebūna iš anksto suplanuotas ir sureguliuotas skrydis. Parašydavau ilgiausius S.O.S. laiškus, pilnus daugybe klausimų ir prašymų padėti. Bet nė vienas laiškas neišėjo. Nė vienas žmogus turėjęs būti gavėju, nepamatė nė vieno sakinio. Pašto papūga nenuneš mano minčių, o internetu apie tokius dalykus kalbėdama jausčiausi visai pamiršta žmonijos.
Fronte lieku viena. Juk tai mano gyvenimas, jį išdresiruoti ir turiu aš pati.

P!P!P!
Į minų lauką!

Motyvacija

Labai stipriai mane įkvėpęs straipsnis pirmadienio rytui. Ištrauka:

Kaip pradedate darbo dieną? Kavos ar arbatos puodeliu ir nereikšmingais pokalbiais? O gal Jūs esate informacijos „kaupėjas“ ir pradedate darbo dieną nuo naujienų portalų antraščių skaitymo? Bet kuriuo atveju vardan jūsų pačių tikiuosi taip nesielgiate.

Daugybę kartų esu patyręs jog darbo dienos pradžia atsiliepia visai darbo dienai. Tai kaip katalizatorius.

Esame „guru“ ir virtuozai atliekant nereikšmingas, lengvas, mąstymo ir pastangų nereikalaujančias užduotis. Deja, ar atliekame ar neatliekame šias užduotis, imant ilgalaike perspektyva mūsų gyvenimui tai turi nereikšmingą poveikį. Daug svarbiau yra ar atliekame svarbiausias užduotis, kurios realiai keičia mūsų gyvenimą. Mano patarimas būtų trumpas, nešvaistykime savęs smulkmėms, kai mūsų laukia dideli darbai.

Noriu jūsų paklausti kas jus labiausia skatina veikti? Aš manau sutiksite jog tai mintys. Mintys yra katalizatoriai. Jeigu nuolatos skaitome įkvepiančias mintis esame labiau pasiryžęs imtis veiksmų. Kaskart kai ryte prieš pradėdamas darbo dieną perskaitau bent vieną tokią mintį man tampa gerokai lengviau tęsti savo darbus. Lengviau „nepamesti“ savo vizijos. Išdrįsti ir perlipti per save dar kartą. Tapti didesniu už patį save. To linkiu ir jums.

Pavadinsiu tai - Nesusipratimu

Skaitydama senus elektroninius laiškus radau eiles.
Seniai JO parašytas eiles man.
Už kurias taip ir nepasakiau ačiū, tuo metu negalvojau, jog turėčiau.
Ir tik dabar, tik dabar supratau, jog per savo nesusipratimą, naivumą ir kvailumą įskaudinau žmogų.
Žmogų, kurį man buvo lengva pamiršti, kurio nesupratau, bet ir nesigilinau į tai.
Tik dabar supratau jog per dažnai galvojau apie save.

Jo žodžiai:

Someone painted me the sky
I began to ask him why...
Love the girl you're kissing mad
Violins sang to me sad
It was sunny, wind was calm
Just believed he hold her arm
And the day she left just died...

Please a minute more he cried
Left alone he watched her go
Eager started walking slow
And he waited for her smile
Stopped and looked back for a while
Every step he took was tough

Someone told him would be rough
Though he seemed to understand
And believed it was no end...
Yes he said to her Myliu!

Atsiprašau.