Ar kada nors bandei pagauti ateitį už uodegos? Gerai papurtyti? Išpešti plunksnas su informacija apie jos numatytą tavo išbandymų kelią? Deja labai neseniai nusikirpau nagus. Rodos jau pagavau jos uodegos galiuką ir išslysta ji man iš delnų. Tai - kaip amžina estafetė, kurios finišo gyvas būdamas nepasieksi.
Paskutiniu metu labai dažnai dairiausi atgal. Bandžiau analizuoti save, kad artimiausiu metu teisingai pasirinkčiau laiptukus, nenoriu kristi vėl į gluminančią ir sudėtingą pradžią. Plaunu sau smegeninę visais įmanomais būdais. Guodžiuosi, jog ir didžiųjų genijų gyvenimas nebūna iš anksto suplanuotas ir sureguliuotas skrydis. Parašydavau ilgiausius S.O.S. laiškus, pilnus daugybe klausimų ir prašymų padėti. Bet nė vienas laiškas neišėjo. Nė vienas žmogus turėjęs būti gavėju, nepamatė nė vieno sakinio. Pašto papūga nenuneš mano minčių, o internetu apie tokius dalykus kalbėdama jausčiausi visai pamiršta žmonijos.
Fronte lieku viena. Juk tai mano gyvenimas, jį išdresiruoti ir turiu aš pati.
P!P!P!
Į minų lauką!
